mirgėti

mirgėti
mirgė́ti, mìrga, -ė́jo intr. 1. SD150 šviesti, žibėti mirksinčia šviesa: Naktį žvaigždelės ant dangaus mirga BM416. Staiga ji pamatė žiburėlį tolumoj mirgant pro medžius J.Balč. Žiūrėk aukštyn, ana žvaigždės mirga Vrb. Žvakė degė mirgė́dama NdŽ. Saulės spinduliai mìrga ant lubų par plyšį J. Iš mano veido kraujai tekėjo, kaip saulužė mirgėjo LB91. 2. nelygiai atmušti šviesą, spindulius; kaitaliotis spalvoms ar šviesai ir šešėliams: Mirgėjo, kaip aukso deimantais apiberta, snieguota žemės paviršė, mirgėjo šarmos kruopeliai medžiuose, mirgėjo tvoros ir stogai. Mėnuo taip pat mirgėjo, nusigandęs stebėjos į saulės galią Žem. Ant mano kaklo perlai mirgėjo, ant baltų rankų žiedai žibėjo NS1269. Prieš saulę mirga ežero vanduo T.Tilv. Vakar vakarėly vandeny mirgėjo; ai, te girdė du broleliu bėruosius žirgelius JV57. Ašara pavirto perlu, mirgančiu visomis laumės juostos spalvomis rš. Mirga langų stiklai, nušviesti saulės spindulių NdŽ. 3. judėti, virpėti, marguliuoti, kaitaliojantis spalvoms ar šviesai ir šešėliams: Saulutė tekėjo, lapeliai mirgėjo, o du broliai brolužėliai žirgelį balnojo d. Dunojus bėga, rūtelės mirga (d.) Vb. Gražios, šviesiais rūbais pasipuošusios moterys mirgėjo tarp medžių kaip sužydę žolynai daržely J.Bil. Nuo šilumos stogai mìrga Dkš. Oras mirgėte mirga Vaižg. Par lauką jojau, laukas dunzgėjo, vieškelėliai mirgė́jo JD608. | Šitoj merga mirga kaip gyvasai sidabras, negali vietoj stovėti An. Ant tavo galvelės rūtelė žydėjo, tarp tavo rankelių darbeliai mirgėjo LTR(Kb). ║ labai greit vienas paskui kitą eiti, lėkti: Vos tesuskaitomi mirgėjo telegrafo stulpai A.Vien. Laivelis ėmė švilpti vandeniu, jog krantai, kaimai ir medžiai tik mìrga akyse NdŽ. Ė Martynas, kaip galvon duotas, šoko iš maišo, nebežiūrėdamas nei kelio, tiesiai palei daržais skrido namo, net kojos mirgėjo BsPII294. 4. būti labai daug, knibždėti marguojant: Paupy, nors ir vėlyvą popietę, mirgėjo pilna žmonių J.Dov. Vieškelis, gal pusė varsto, kruta mirga žmonėmis Žem. Keliai mirga – bėga žmonys Rt. Visi pašaliai mirgė́jo karūmenės Žr. ║ prk. gausiai būti, dažnai pasitaikyti, iškilti prieš akis: Žemaitės raštai mirgėte mirga liaudiško pastabumo, sąmojo, humoro, vaizdingumo žodžiais ir posakiais V.Myk-Put. 5. raibti, marguliuoti (apie akis): Man akys mìrga K. Akyse mirga, baltuoja, ausyse gaudžia baugus pūgos skardas J.Bil. Nuo saulės akyse labai mirga Ds. 6. prk. važiuoti, eiti: Renkis, jau laikas mirgė́ti į namus Smn. \ mirgėti; atmirgėti; įmirgėti; numirgėti; pamirgėti; pramirgėti; sumirgėti; užmirgėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • mirgėti — vksm. Dangujè mi̇̀rga žvai̇̃gždės …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • mirgėjimas — sm. (1); N 1. NdŽ → mirgėti 1: Besimaišančios šilto ir šalto oro srovės sukelia žvaigždžių mirgėjimą P.Slavėn. Staiga jis pamatė liktarnų šviesos mirgėjimą rš. Ar matai laumės juostos mirgėjimą? J.Balč. 2. → mirgėti 3: Įkaitęs oras net akino… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mirguoti — mirguoti, uoja, ãvo intr., mir̃guoti, uoja, avo Skr 1. šviesti mirksinčia šviesa, mirguliuoti, mirgėti: Mirguo[ja] kas, led matos iš tolo, t. y. viduoja J. Pradėjo dairytis ir klausytis, ar nepamatys kur mirguojančio žiburėlio, ar nepagaus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • μιργάβωρ — (Α) (κατά τον Ησύχ.) «λυκόφως». [ΕΤΥΜΟΛ. Πρόκειται για αβέβαιης ετυμολ. λακωνική γλώσσα που παραδίδει ο Ησύχιος. Αν είναι σύνθ. λ., το β συνθετικό θα μπορούσε να αναχθεί στη λ. ἠώς / ἕως (< ᾱFως) «φως, αυγή». Ως α συνθετικό το θ. μισγ τού… …   Dictionary of Greek

  • morning — [13] The Old English word for ‘morning’ was morgen. It came from a prehistoric Germanic *murganaz (source also of German, Dutch, and Danish morgen ‘morning’), and links have been suggested with forms such as Old Church Slavonic mruknati ‘darken’… …   The Hutchinson dictionary of word origins

  • morn — (n.) contracted from M.E. morwen, from O.E. (Mercian) margen (dat. marne), earlier morgen (dat. morgne) morning, forenoon, sunrise, from P.Gmc. *murgana morning (Cf. O.S. morgan, O.Fris. morgen, M.Du. morghen, Du. morgen, O.H.G. morgan, Ger …   Etymology dictionary

  • mrgodan — mȑgodan prid. <odr. dnī> DEFINICIJA koji pokazuje neraspoloženje (kojemu se vidi neraspoloženje, a da se ne izražava riječima); namrgođen, smrknut ETIMOLOGIJA prasl. *mъrgati: žmirkati (rus. morgat , polj.) dijal. (margać), lit. mirgėti:… …   Hrvatski jezični portal

  • aptaraliuoti — 2 aptaraliuoti intr. apraibti, apžilpti, aptavaruoti: Apžilpo man akys nuo pasilenkimo, t. y. aptàraliavo, apžiro, ėmė mirgėti, spituliai rodytis taip kad negaliu nieko matyti JI103. | refl.: Vakarais skaitau, kol akys apsitaraliuo[ja] Vkš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmirgėti — intr. mirgant ateiti: Po geros valandos – atmirga, atšvita, atgiesta [procesija] Žem. mirgėti; atmirgėti; įmirgėti; numirgėti; pamirgėti; pramirgėti; sumirgėti; užmirgėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blastėti — blastėti, blãsta, ėjo intr. 1. žvilgėti, mirgėti: Geras šilkas ir sunešiotas blãsta Dglš. Net akys blãsta, žiūrint ilgai an raštus Dglš. 2. plazdėti: Žmogaus dūšia blasta (merdėjant) rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”